Partneriai

 




Renginių kalendorius

Rugpjūtis 2019 »
PATKPŠS
 1234
567891011
12131415161718
19202122232425
262728293031 

Renginiai

Tarptautinės gyvybės dienos proga NVSPL balandžio 24 - 28 d. organizuoja vandens akciją „Išsitirk kokį vandenį geri!” ir kviečia žmones išsitirti šulinių ir gręžinių vandenį

Vanduo! Tu neturi nei skonio nei kvapo – tavęs nusakyti negalima, tavimi gardžiuojamės visi, nepažinodami tavęs. Netinka sakyti, kad tu būtinas gyvybei, tu pats esi gyvybė. Tu pats didžiausias turtas pasaulyje. (Antuanas de Sent Egziuperi)

 

Gyvybiniai procesai vyksta tik tada, kai ląstelėse yra pakankamai vandens, todėl labai svarbi yra vandens kokybė. Sužinoti, koks vanduo bėga iš privačių gręžinių, koks semiamas iš šulinių ar šaltinių, galima tik ištyrus vandens mėginius laboratorijoje. Geriamasis vanduo tinkamas naudoti ir laikomas švariu, jei jame nėra mikroorganizmų, parazitų ir medžiagų, galinčių sukelti pavojų žmonių sveikatai, jei užtikrinama apsauga nuo taršos. Šachtinių šulinių vandens kokybė yra nepastovi ir labai priklauso nuo to, ar neužteršta šulinio aplinka. Specialistai rekomenduoja gyventojams bent kartą ar du per metus išsitirti šulinių vandenį.

 

Geriamojo vandens mikrobiologinė tarša

Geriamajame vandenyje neturi būti jokių užkrečiamųjų ligų sukėlėjų, tokių kaip žarninės lazdelės (E. coli) ir koliforminės bakterijos bei žarniniai enterokokai (Intestinal Enterococci).

 

Žarninės lazdelės ir kaliforminės bakterijos, žarniniai enterokokai – tai nuolat žmonių ir gyvulių žarnyne gyvenantys mikrobai. Juos radus vandenyje, konstatuojama, jog vanduo užterštas, į vandenį pateko fekalijos, o su jomis ir patogeninių mikroorganizmų – infekcinių ligų sukėlėjų. Žmogui, išgėrusiam taip užteršto vandens, gali pakilti temperatūra, atsirasti pykinimas, vėmimas, viduriavimas – tokie simptomai ypač pavojingi vaikams, vyresnio amžiaus asmenims.

 

Geriamojo vandens cheminė tarša

 

Šulinio vandens kokybė priklauso nuo jo vietos parinkimo, įrengimo ir priežiūros.  Atliekant šulinio vandens cheminį tyrimą rekomenduojama ištirti: nitritų, nitratų, amonio kiekius, permanganato indeksą ir savitąjį elektros laidį. Šie tyrimai reglamentuojami pagal Lietuvos higienos normą HN 43:2005 „Šuliniai ir versmės: įrengimo ir priežiūros saugos sveikatai reikalavimai“.

Nitratai ir nitritai – toksiniai elementai, kuriais užterštas vanduo neturi specifinio skonio, kvapo ar spalvos. Jie nepašalinami nei virinimu, nei buitiniais vandens filtrais. Didesni nitratų ir nitritų kiekiai ypač pavojingi nėščioms moterims ir kūdikiams iki 6 mėn. amžiaus, nes jų organizme nepakanka nitratus skaidančio fermento, dėl to gali išsivystyti methemoglobinemija („pamėlusių kūdikių“ sindromas).

 

Padidintas amonio kiekis gali signalizuoti apie padidintą bakteriologinį užterštumą ar puvimo procesus. Permanganato indeksas parodo bendrą užterštumą organinės kilmės teršalais, o savitasis elektros laidis – bendrą įvairių neorganinės kilmės druskų kiekį.

 

Atliekant gręžinio (giluminio) vandens cheminį tyrimą rekomenduojama ištirti: geležies, nitritų, nitratų, amonio, chlorido, sulfato, mangano kiekius, vandens pH, drumstumą, spalvą, permanganato indeksą, savitąjį elektros laidį. Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje (NVSPL) galima išsitirti ir kitus elementus. Visus minėtus tyrimus galima užsisakyti atskirai, pagal kiekvieno poreikius ir problemų aktualumą. Šie tyrimai reglamentuojami pagal Lietuvos higienos normą HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“.

 

Gręžinio vandens suminio kietumo tyrimus aktualu atlikti, jeigu svarbu išsiaiškinti, ar verta buityje naudoti vandens minkštinimo įrangą. Vandens kietumas pagal HN 24:2003 nėra normuojamas, nes kietumą sudaro kalcio ir magnio jonai. Šie mikroelementai labai reikalingi žmogaus sveikatai, tačiau jie krenta į nuosėdas, sudarydami kalkes, kenkiančias buitiniams prietaisams. Tačiau prieš įsigyjant vandens minkštinimo filtrus reikia žinoti, kad jie kartais taip išvalo vandenį, jog jame nebelieka žmogui reikalingų kalcio ir magnio mikroelementų, o padidėja natrio kiekis, kuris geriamajame vandenyje yra ribojamas (iki 200 mg/l).

 

NVSPL atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad gręžinio vandenyje dažniausiai aptinkami geležies ir mangano leistiną normą viršijantys kiekiai. Geležis – vandens indikatorinis rodiklis, todėl nedidelis jo perteklius nėra kenksmingas sveikatai, tik nėra estetiškas, mat geležis vandeniui suteikia rudą atspalvį. Mangano perteklius kenkia vidaus organų veiklai. Norint sumažinti šių elementų kiekius vandenyje yra statomi geležies šalinimo filtrai.

 

Labai svarbus yra ir geriamojo vandens pH. Žmogui reikalingas šarminis vanduo, kurio pH – nuo 6,5 iki 9,5. Taip subalansuotas vandentiekio vanduo. Vandens pH dažniausiai kinta dėl vandens filtrų – kuo labiau jis išvalomas nuo įvairių mikroelementų, tuo jis rūgštingesnis, nebetinkantis žmogaus organizmui. Pavyzdžiui, distiliuoto vandens pH yra apie 5 vienetus. Taigi šis, labai išvalytas vanduo, puikiai tinka buitiniams prietaisams ir mašinų akumuliatoriams, tačiau žmogaus organizmui jis yra per rūgštus.

 

Geriamojo vandens tyrimai atliekami Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos skyriuose:

 

Žolyno g. 36, Vilnius

Tel. (8 5) 234 4003, (8 5) 210 6850, mob. 8 687 16 068

Faks. (8 5) 210 5405

El. p. priimamasis.zolyno@nvspl.lt

 

Aušros g. 44, Kaunas

Tel. (8 37) 33 1699, mob. 8 610 30 628

Faks. (8 37) 33 0523

El. p. priimamasis.kaunas@nvspl.lt

 

Bijūnų g. 6, Klaipėda

Tel. (8 46) 38 3113, mob. 8 648 45 164

Faks. (8 46) 38 0188

El. p. priimamasis.klaipeda@nvspl.lt

 

Dubijos g. 40, Šiauliai

Tel. (8 41) 39 9879, mob. 8 682 29 446

Faks. (8 41) 50 3242

El. p. priimamasis.siauliai@nvspl.lt

 

Respublikos g. 13, Panevėžys

Tel./faks. (8 45) 59 6362, mob. 8 610 31 725

El. p. priimamasis.panevezys@nvspl.lt

 

Plačiau